Pavadinimas

28661010_1234381503361718_6120123783891054507_n

internet.

Tris dienas sedėjau užsidaręs bute ir dėliojau puzlę. Vulkaną.

Buvo 06.53 val., šuo prašėsi į lauką, o man jau reikėjo į darbą, nes pamelavau, kad peršalau ir tikrai grįšiu po trijų dienų.

07.00 val. kieme jau stovėjo juodas automobilis su vairuotoju. Mane turėjo vežti į komandiruotę Švedijoje.

Žinojau tik tiek, kad mane pasitiks Johansen. Liepė pasiimti juodas kelnes ir švarką.

Karlai, aš dirbu IT, o ne apsaugos kompanijoje. Mes ten treningus ir New Balance shoes mėgstam.

Vapšė po barabanu visiems.

Šunį palikau kaimynei.

Įlipau į mašiną, iš manęs paėmė telefoną, kompą ir davė pieno kokteilį.

Po 6 valandų atsibudau miške su šalia padėtu juodu šiukšlių maišu.

Johansen’o nesimatė.

išėjęs

17949858_1038111566322047_1332038359_o.jpg

Internet

Iš lygčių ir išimčių išimta šita suma. Tavo ateities ir mano praeities.

Darbe nesisekė, niekas nemokėjo algos ir tiesiog nebuvo įmanoma apsikęsti.

Sapnavau, kad Rusijos (!) princas  sumatchino su manimi Tinderyje ir ėjome į pasimatymą. Kažkokią fejerverkų grandkanal šventę, jis buvo su žirgais, o aš nesupratau, ar čia gėda ar čia mėgautis?

Niekas mūsų nematė, lyg būtume vėlės. Bet sprendžiant iš jo empatijos, jis jau senų seniausiai tuščias indas.

Pasimatymas, kaip ir sapnas, kažkaip baigėsi.

Atsikėliau, galvojau, kad pramigau iki kitos dienos, bet buvo praėjusios tik 23 minutės nesutepto gyvenimu laiko.

Sėdausi vėl prie darbų, tačiau negalėjau išmesti iš galvos to sapno. Googlinau Rusijos princą, ne kažką gauni, kai įrašai paieškoje: Rusijos princas, žirgai, Tinder, možat.

Bet po trijų valandų sėkmė, šlovė ir fejerverkai.

Jis nusižudė prieš du metus, neatlaikė išdavystės iš Baikalo gražuolės. Išėjo į girią ir pasikorė. Buvo basas, tik su mėlynu lininiu apsiaustu. Rankoje laikė tos dienos laikraštį, kuriame buvo aprašyta jo savižudybė.

Jo egcentriška asmenybė sužinojusi apie išdavystė pabėgo su arkliais į vienkiemį, niekas nežinojo, kur jis. Po trijų savaičių buvo paskelbta apie jo mirtį. Tą dieną jis užsikorė ant šakos.

 

Nes tai laikas nurimti

Trabzon, Turkey. 2019

IMG_20190524_171545.jpg

Susirinkome visi į Tado laidotuves.

Buvo be proto gražu. Visas kaimas dalyvavo.

Tadas buvo įsuktas į tinklus, kuriose pastrigo jo kojos ir rankos.

Jo senelis šalia įdėjo butelį miško pasakos (samanės) ir tėvo auksinį dantį.

Visi žvejai išlipo iš Volgswagen ir išvirė žuvienės.

Visi valgė žuvienę susirinkę po klevu.

Dainos ir šokiai, taip šokiai netilo tris dienas. Nes tai laikas nurimti.

Ir visi nurimo. Visi nuėjo prie marių, sugiedojo tris giesmes ir sulaukė aušros.

Pareinant namo ant vieškelio sutiko Tado tėvą, grįžtantį iš kariuomenės.

Tik jau be vienos rankos.

Trauk už piršto

82090036.JPG

Rustavi, Sakartvelo. 2019

Aš paklausiau, koks yra baisiausias vaizdas, kurį esi matęs? Nes pati Tau norėjau atsiųsti, ką nors baisaus.

Bet ne per daug.

Tada pagalvojau, koks galėtų būti Tavo įsimintiniausias kvapas?

Iš vaikystės? Močiutės blynai? Paauglystės pornografija ir servetėlės?

Ar dabar? Atstūmimo ir tekilos kvapas tuščiame bare?

Aš prisigėriau ir nežinau, kaip, bet grįžau.

Saulė jau švietė ties septyniomis ir aš neišvedžiau šuns.

Primyžo kalė į kampą.

Atsibudusi norėjau išvesti šunį, bet prieš tai, pasidariau kavos ir įsijungiau kompiuterį.

Gmail’e buvo vienas laiškas.

Nuo Tado.

 

šilumos tinklai

03310019.JPG

Diodor. 2019

 

Perkroviau kompą. Nereikėjo niekam skambinti. Bet, bet, kaime niekas nekėlė ragelio. Visi žvejai buvo išvažiavę, o aš tručinausi su vištų pašarais.

Neturėjau daug laisvų dienų, bet reikėjo kažkai suktis greitai, kaip svastikoms.

Išskalbusi paskutinius rūbius, išdžiausčiau, džiovinau lyginau. Sukasiau bulves, nuskutau, išviriau, kepiau, nieko ten nesigavo, viskas prisvilo.

Grįžę žvejai neturėjo ko valgyti, nuėjo pas kaimyną samagono ir lašinių. Sedėjo po klevu ir lošė kortomis.

Žuvys buvo priduotos į turgų. Tadą palaidojom liepos 13 dieną. Nelijo, nesnigo, visas kaimas dalyvavo.

Žvejai pardavė seną audį ir važinėdavo su nauju Volgswagen. Kaip ir gerai.

Sakiau, buvo baisūs Lietuvai metai.

Iš pašto atėjo telegrama apie tėvą. Iš karo dar negrįšęs pusę metų.

 

 

Shall we?

charlie-chaplin-cropped.jpg

Charlie Chaplin

Aš negalvodama išpuoliau mašina į pirmą juostą ir spaudžiau, kiek man leidžia mano Škoda. Ir į sodą, ir į… krč.

Sužinojau, kad mirė Tavo mama. Mes visi jautėmė, kad yra baisūs Lietuvai metai, bet tai buvo baisūs Tavo šeimai metai. Mama, paskui dėdė.

O jūs, vaikai, likote, kaip sakote – tik su dudele ir šuniu ir tuo pačiu neprimatančiu.

Ilgai negalvojau, susidėjau daiktus ir atsikrausčiau pas jus, prie marių. Vasara gi čia pat. Darbo kaime visada rasis.

Na, užtruko laiko, kol radau darbo, bet radau. Pas Adamavičius melžti karves ir šerti gyvulius. Labai malonūs žmonės.

Viskas judėjo sava vaga.

Ir tada grįžai Tu, iš Vilniaus, su savo rezultatais iš ligoninės.

Net Adomavičių karvė nustojo veršiuotis.

 

www.tvirtizhvejutinklai.lt

03310029.JPG

Greta. Kintai. 2019

Išdrąskė mus, kaip kalės vaikus ir paliko po balkonu. Blet, kaip smarkiai lijo.

Ne, tai aišku, aš bandau nesikeikti. Bet tai kas iš to?

Tadas, tas, kuršių vaikas, rastas mariose negyvas. Ir kada? Kai visi jau palaidojo visas viltis ir mama sumezgė visas kojines.

Į senelį nebuvo galima žiūrėti. Atsisėdo valtyje ir žiūrėjo į marias. Siūbavo, čia į kairę, čia į šoną.

Jo pati, Elena, jam tik srėbalo atnešdavo, tabako pypkei ir užsikloti. Sakė niekur neisiantis, kol negrįš Tadas.

Ir velniai teužšaldo pragarą, kai po keturių savaičių laukimo atvažiavo sena Audi.

Išlipo žvejai ir pranešė – įsipainiojo į tinklus ir paskendo.

Ko jis ten ėjo, ko ieškojo?

Močiutė išėjo į mišką ir nusiskuto plaukus.

Plaukus gražiai supakavo ir užkasė po klevu.